Pasidarėm vėdinimą. Patys. Užsisakiau projektą ir pagal jį išsivedžiojom ortakius. Daug labai pasakot nėra ką, griežtai laikėmės to ką pripaišė projektuotojas ir tiek. Vienintelis skirtumas nuo to, ką visad įsivaizdavau: vietoj palubinio rekuperatoriaus projektuotojas perkalbėjo dėti sieninį, nes tylesnis ir efektyvesnis, todėl teko rasti jam vietos ir taip ankštoj katilinėj.

Trumpai apie rekuperatorių: buvo du reikalavimai, kad būtų geras servisas ir kad būtų LAN prisijungimas. Tinkamų variantų daug nebuvo. Komfovent R450V naujesnis modelis. Tas „naujesnis” – tai ale 1% geresnis efektyvumas (86% vietoj 85%).

LAN prisijungimo norėjau dėl to, kad nemačiau didelio reikalo pulteliui, kurio mes vistiek nenaudosime, o už 100 Eur pasistatyti pultelį katilinėj, kuris veiktų per WiFi prasmės daug irgi nėra (čia kalbant ne apie Komfovent).

Garaže kaip ir AE namo atveju, atskiras priverstinis vėdinimas. Kadangi garaže ketinu kartais ir automobilį užsivaryti pakrapštymams, drėgmės bus, ypač žiemą. Nors kelios vėdinimu užsiimančios firmos, kurių sąmatos klausinėjau ir sakė, kad nesąmonių noriu ir užteks „natūralaus” savaiminio išsivėdinimo. Hormann garažo vartus (kuriuos ir mes turim) galima suprogramuoti, kad truputį prasivertų jei drėgmė pakyla tai gal kažkaip pavyks suderint su priverstiniu vėdinimu.

Šildymas

Ant 2020-2021 žiemos sezono kaip tik pasileidome ir šildymą. Šildymas dujinis – grindinis, tiek pirmam tiek antram aukšte. Šildymo katilui buvo keli reikalavimai:

• Kad užtektų galingumo greitaeigiui tūriniam vandens šildytuvui.
• Nerūdijančio plieno šilumokaitis.
• Padori moduliacija ir tinkamumas grindiniam šildymui be jokių pamaišymo mazgų.
• OpenTherm protokolo palaikymas.

Katilas pastatytas katilinėje, todėl išvaizdos reikalavimų jam nebuvo. Tad išsirinktas katilas – Radiant R2K:

• 18kW galingumas, moduliacija 1:9, specifikacijoj duoda žemiausią galią 2.9kW.
• Palaiko OpenTherm be papildomų valdiklių, todėl nereikės išleisti dar 100 Eur papildomam valdikliui, kuris būtų katilinėj ir niekam nereikalingas apart galimybės pajungt normalų kontrolerį.

Šildymo paleidimas ir valdymas

Šildymą pasileidome gruodžio pradžioje, kaip tik prieš pirmuosius šaltukus. Kolkas nėra tūrinio šildytuvo, todėl pagal katilo instrukciją geriamo vandens kontūras tiesiog užžiedintas.

Katile nustatėm temperatūros kreivę, tačiau lauko temperatūros daviklis kolkas neprijungtas. Juo labiau, kad pagal rekomendacijas reikia grindyse temperatūrą kelt po laipsnį kas kelias dienas iki 30 (10 laipsnių per mėnesį). Tai taip vis atvažiuojant rankiniu būdu ir pakeldavau po laipsnį. Kai jau sužaidžiau žaidimą „pakelk iki 30”, dar po mėnesio nustačiau minimalią katilo palaikomą 20 laipsnių temperatūrą, kurios užtenka name palaikyt 17-18 laipsnių šilumos ir tai suveikia termostatas.

Likus kelioms dienoms prieš paleidžiant katilą, į galvą šovė mintis, kad nėra kas valdys temperatūrą name. Palikti nevaldomos nenorėjau, nes temperatūrą grindyse reikėjo kelti. Žinoma visada galima nupirkti paprasčiausią termostatą. Kad ir iš „senukų”. Bet nei kur jam vieta numatyta, nei laidyno yra, nei bus iš jo naudos vėliau. Tai greit teko sulituoti iš to ką turiu stalčiuj:

• Arduino nano (kažkada užpirkau krūvą jų).
• DS18B20 skaitmeninis OneWire termometras. Irgi buvo krūva užpirkta ir net adresus visų susižymėjau.
• Mažos galios rėlytė.
• Varža.
• Terminalai laidams prijungti su varžteliais, kad nebūtų ant snarglių ir nuo pajudinimo nekontaktuoja.

Programiniame kode nieko išmanaus negimdžiau. Labai paprasta logika: įjungiam ir išjungiam rėlę nuo tam tikros temperatūros.

Iš pradžių temperatūros daviklis buvo katilinėje, vėliau pasijungiau per name numatytą laidyną temperatūros davikliui svetainėje. Išsibandžiau daviklį pasijungti ir dar keliuose kambariuose, kuriuose laidai ilgiausi gaunasi – veikia. Taip pat pabandžiau du temperatūros daviklius pajungti vienu metu sujungus į vieną magistralę – irgi veikia! Vėliau vieną tą daviklį glaistytojai užpurškė glaistu.

Telemetrija

Kaip jau minėjau ankščiau, po truputį pradedu sekti įvairius parametrus. Nuo praėjusio įrašo papildomai pradėjau saugoti orų informaciją namo vietovei. Žinoma šiuo metu orų stotelės neturiu, todėl naudoju internetinius orų duomenis, ir nors jie nėra tikslūs, tačiau leidžia susidaryti bendrą vaizdą, kas darėsi už lango. Šiai dienai į duomenų bazę saugomi tokie duomenys:

• Vidaus temperatūra (1 matavimo taškas, DHT22 daviklis, duomenys nuo 2020-10-30, atnaujinami kas 5 min.).
• Vidaus drėgmė (1 matavimo taškas, DHT22 daviklis, duomenys nuo 2020-10-30, atnaujinami kas 5 min).
• Orų informacija: temperatūra, drėgmė, debesuotumas, vėjas, krituliai, matomumas ir dar turbūt kažkas, nes saugau viską ką grąžina iš serviso. (Openweathermap API, duomenys nuo 2020-12-10, atnaujinami kas 10 min).

Taip pat duomenų surinkimas vis dar vyksta per WiFi ir ESP32. Bet padirbėjau ties patikimumu ir pradėjau naudoti name įvestą šviesolaidį ir nuo laido maitinamą routerį. Papildomai nustačiau alarmus į telegram programėlę, jei duomenys dingsta. Tam dar kažkada skirsiu atskirą įrašą.

Šildymo kainos

Įdomioji dalis – kiek išleidom už namo šildymą. Smagu, kad saugant orų duomenis pas save, namo vidaus duomenys ir dujų sąnaudų neatrodo taip skystai:

• Gruodis (nuo gruodžio 10):
  • Vidutinė temperatūra name: 14.6 (duomenys vienu metu buvo nutrūkę savaitei, tad gali būti netikslu).
  • Vidutinė temperatūra lauke: 0.37.
  • Vidutinis debesuotumas: 83%.
  • Sunaudota dujų: 197,105 m³.
  • Pinigais: 55 Eur.
• Sausis:
  • Vidutinė temperatūra name: 16.22.
  • Vidutinė temperatūra lauke: -4.16.
  • Vidutinis debesuotumas: 76.03%.
  • Sunaudota dujų: 157 m³.
  • Pingais: 44 Eur.
• Vasaris:
  • Vidutinė temperatūra name: 17.92.
  • Vidutinė temperatūra lauke: -5.8.
  • Vidutinis debesuotumas: 64.65%.
  • Sunaudota dujų: 106 m³.
  • Pingais: 30 Eur.

Turbūt natūraliai kyla klausimas – WTF? Vienintelis dėsningumas, kad daugėjo saulėtų dienų. Jei saulė šviečia visą dieną, tai prišildo tiek, kad katilas pasileidžia tik paryčiais arba išvis nepasileidžia, bet problema ne tame.

Drėgmė

Kaip ir daugumoje statomų namų turbūt, mūsų name dėl didelio sandarumo (pirminio sandarumo metu parodė 0.22), paleidus šildymą buvo labai drėgna. Drėgmė viduje nesunkiai perlipdavo 80 ar net 90 proc. Langai mediniai vis gi, tad vėdindavau. Vėdinimas deja padėdavo tik trumpam. Uždarai langus, diena dvi ir vėl name pilna drėgmės. Pasidarė aišku, kad nieko gero nepasieksiu, todėl sumąsčiau pirkti drėgmės surinktuvą. Iš pradžių žiūrėjau naudotus, paskui radau neblogais parametrais pasižymintį prancūzišką air&me su garantijomis ir t.t. Ir nors tai ne pramonins drėgmės surinktuvas, bet tinkamas patalpoms iki 200 m² berods. Surenkamas vandens kiekis 50l/24h. Pamąsčiau, kad parduosiu arba garaže apgyvendinsiu. Ta proga pakėlėm name temperatūrą iki 18 laipsnių, kad efektyviau drėgmę rinktų ir visos problemos su drėgmė ties tuo pasibaigė. Drėgmės surinkėjas turi galimybę drėgmę išpompuoti su į kanalizaciją, tad nereikia pastoviai bėgioti su talpomis. Bandymo metu vidinė 7.5l talpa užsipildė per 12 valandų gal. Taip pat aparatas moka prisijungti prie WiFi ir būti valdomas per app’są iš debesies. Tai ką norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų vėdinimas atidarytais langais daugiausiai šilumos ir iššvaistė. Gruodį nebuvo drėgmės surinkimo. Sausio viduryje pastatėme. Vasaris visas buvo jau su drėgmės surinktuvu. Tas puikiai atsispindi ir dujų sąnaudose, bet žinoma – ne elektros 🙂 .

Bonus: dabartinis statusas ir elektros skydas

Prasidėjo darbas ties lubomis ir sienomis. Lubos visos gipsinės, įtempiamų net nesvarstėme. Joms galbūt D išskirs atskirą įrašą, kas kaip ir kodėl.

Užsakėme visas vidaus duris. Apie jas irgi D turės papasakoti.

Dabar klijuojamos plytelės visame name. Ir čia duosiu pasireikšti D.

Sudėti daugiau mažiau visi automatai elektrai. Darbus atlikome patys. Detalizuosiu kažkuriame kitame įraše.

Įrengus lubų karkasą ir rekupetorių atliktas galutinis sandarumo testas, testas truputį pablogėjo nuo 0.22 iki 0.28 tačiau testo metu nebuvo niekas papildomai sandarinama, t.y. rekuperacinė sistema ir gartraukio vamzdis buvo uždaryti savo sklendėmis. Darant bandomajį testą rekuperatoriaus dar nebuvo išvis.