Vieni iš paskutinių darbų, kuriuos atlikome patys iki atiduodant meistrams darbuotis – elektros vedžiojimas ir santechnika (be grindų šildymo).
Elektra
Pasikartosiu kaip užstrigus kasetė – namas bus paprotintas. Taip pat apsisprendžiau daryti laidinę sistemą pagrindinėms funkcijoms:
- apšvietimui;
- rozečių valdymui;
- žaliuzių/roletų valdymui;
- šildymui;
- lauko vaizdo kameroms;
- signalizacijai (apsaugos ir gaisrinei);
- temperatūros sensoriams (kambario ir grindų).
Nors ir nestovi ant belaidžių technologijų ir planavau apsieiti be jų, bet turbūt porą ZigBee davikliukų reikės užkabinti, jei įtiks man jie, bet apie tai kitą kartą.
Elektros skydas
Elektros skydas pakankamai didelis, su priverstine ventiliacija jei prireiks, bet jau pradedu abejot, kad ten viskas tilps. 🙂
Elektros lizdai ir kiti jėgos kabeliai
- Beveik visi elektros lizdų taškai gavo atskirus jėgos kabelius iš centrinės skydinės. Naudojau apvalius 3 gyslų 2.5mm2 kabelius. Kitaip turbūt nesugalvosi. Beveik visi tai todėl, kad kai kur buvo elektros lizdai vienoje vertikalėje, bet skirtinguose aukščiuose (pvz.: prie grindų 30cm aukštyje, 110cm aukštyje, ir 160cm aukštyje – čia konkrečiai prie buitinės technikos virtuvėje), tad tokius lizdus apjungiau.
- Kai kur elektros lizdai gavo net du jėgos kabelius – pavyzdžiui ten kur stovės eglutė. Toje vietoje bus galima turėti du elektros lizdus, vieną valdomą, vieną ne, arba valdomus skirtingai.
- Vesti į visus lizdų taškus atskirą kabelį pasirinkau dėl to, kad reikalui esant būtų galima tas rozetes valdyti ir jokių ten užžiedinimų. Visų tikrai neketinu valdyti, žiūrėsim pagal poreikį ir tada skydinėje bus nesunku pajungti ant rėlės.
- Kai kurios rozetės gavo FTP (taip – ne UTP, o FTP) kabelį kurį bus galima panaudoti sensoriams.
- Atskirus jėgos kabelius iš centrinės spintos gavo ir elektra šildomos grindys voniose, ir ventiliatoriai. Jokių ten užmaitinimų kartu nuo šviesos.
Jungtukai
- Su jungtukais viskas paprasta – kiekvienas jungtukų taškas gavo po vieną FTP kabelį. Su vienu kabeliu bus galima pajungti iki 7 jungtukų, viską valdys kontroleris. Jokių ten galimybių pajungti 100 metų senumo technologijomis per jungtuką vedant fazę ar nulį nebeliko. Daug dėmesio kabeliui neskyriau – pasirinkau Lanberg FTP kabelį. Turbūt galima rinktis ir UTP, bet kai kaina skiriasi nežymiai, tai papildoma apsauga nuo trikdžių nepakenks. Nors šiaip mano pasirinktas kontroleris turi trikdžių filtrą ant įvesčių.
- Kur daugiau jungtukų, atvestas papildomas FTP kabelis sensoriams. Kur jungtukų tik vienas ar du – panaudosiu tą patį jungtukų kabelį ir sensoriams. Apie sensoryną parašysiu atskirai.
Žaliuzės, roletai ir užuolaidos
Ketinu aktyviau kovoti su saulės teikiama pertekline šiluma, tad būtina kažkokiu būdu kontroliuoti pro langus patenkantį šviesos kiekį automatiškai.
- 4 pietiniai/pietvakariniai langai gavo 4 gyslų laidus lauko žaliuzėm;
- Visi vidaus langai (išskyrus katilinę ir garažą) taip pat gavo laidus vidaus užuolaidom/roletam. Jokių ten šniūriukų ar virvučių – dar šuo nutampys.
Žaliuzių kabelių bene daugiausiai ir gavosi.
Apšvietimas
Daugiausiai galvos skausmo kėlė apšvietimas. Norai labai aiškūs – turėti visur ar beveik visur reguliuojamo intensyvumo apšvietimą. Iš pradžių galvojau, kad kaip ir viską, vesiu į centrinę dėžę, bet vis gi fizika pasakė ne. Visas apšvietimas kabės ant 12V (aukštesnės įtampos lempučių pasirinkimo nėra), o LED juostos ant 24V, todėl su tokia įtampa per ilgą laidą atsiranda nuostolių problema. Teko daryti nuolaidas.
- Apšvietimo valdymas buvo išskirstytas į 4 centrinius taškus, kurie daugmaž vienodai nutolę nuo apšviečiamų vietų. Juos suslapstėm spintų lubose, drabužinėj ar garaže, kad nebūtų jokių dėžučių ir durelių matomose vietose.
- Į kiekvieną centrinį tašką atkeliauja 3 gyslų 1.5mm2 kabelis, kuriuo bus 220V, o jau paskirstymo dėžėj bus atitinkamas trafas.
- Į kiekvieną centrinį tašką atkeliauja po 1 FTP kabelį valdymui ir dar po vieną laidą tinklui. O maža ką. Apie apšvietimą irgi parašysiu atskirai, vos tik turėsiu veikiantį prototipą name, o ne ant stalo.
Garso sistema
Kaip ir esu numatęs multi-room audio, tad kiekvienas kambarys ir dušas gavo po laidą ar du garso kolonėlei lubose. Stebuklų ir garso kokybės nesitikiu iš tokios instaliacijos, bet foninę muziką turėti smagu.
Tinklas ir apsaugos kameros
- Televizorių vietos, darbo stalų vietos, ir pakabinamų planšečių vietos (tokios numatytos 3) gavo CAT7 SFTP kabelius. CAT7 UTP net nebūna, arba bent neturėtų būti. Sakysite, kad ir CAT5e sočiai. Tai jo – sočiai. Ir pradžioj buvau numatęs dėti CAT6a, bet dėl karantino įkarščio 6a nepavyko greitai gauti, todėl pirkau CAT7. O CAT5e nesirinkau dėl kelių priežasčių:
- Kaip IT srities atstovui, į savo namą dėtis senieną atrodė pamoina. Tiesiog pamoina ir viskas.
- Dauguma ar beveik visi CAT5e kabeliai draugauja tik su PoE (power over ethernet) pirmo lygio standartu arba max antru. T.y. fizikinės savybės ir terminiai limitai nėra tinkami užmaitinti daugiau nei 15W energetinio galingumo naudojančių prietaisų. O dauguma normalesnių WiFi access pointų gali kapoti ir 20W. Net specifikacijoj nurodoma, kad yra PoE+ (2 kategorija iki 30W). Mano pasirinkti kabeliai tinkami 3 kategorijai iki 60W. Už televizorių ketinu slėpti per PoE maitinamus WiFi access point’us.
- Lauke taip pat numačiau kelias stebėjimo kameras.
Santechnika
Su santechnika nieko ypatingo – presuojami antgaliai. Net pavyko gauti presavimo aparatą, nereikėjo nuomotis.
- Vandens skirstymui panaudotas kolektorius, tad kiekvieną kontūrą galima uždaryti atskirai;
- Visi šilto vandens taškai gavo recirkuliacijos kontūrą šiltam vandeniui. Pirmas aukštas pagal atstumus kaip ir galėjo apsieiti, bet na negi gaila?
- Recirkuliacija kiek įmanoma arčiau išėjimo į vandens maišytuvą;
- Visi vandens taškai gaus ir temperatūros daviklį, kad be reikalo recirkuliacijos siurblys nesisuktų. Temperatūros davikliui padarytas vamzdelis, tad daviklį bus nesunku pakeist sugedus.
Kondicionavimas
Nesu didelis kondicionierių fanas. Net mašinoj naudoju tik iš reikalo, dažniau važinėju atsidaręs langus ar liuką. Bet šitą reikalą vis gi nusimatėm. Šiaip gal ir nereikėtų, bet nu visiškai nepakenčiu kai reikia miegoti, o būna karšta, lipnu ir visos kitos iš to kylančios problemos. O ir klimatas šiltėja. Tai geriau dirbtinai vėsiau, bet apsikabinus D. Bandysiu kažkaip automatizuoti, kad atšaldytų dar iki miego.
- Miegamąjame atitempti freono vamzdeliai ir elektros laidai. Padarytas kondensato nutekėjimas į bendrą kanalizaciją, viskas sudėta į specialią dėžutę, kuri bus užtinkuota, ir kol nebus bloko, jos net nesimatys. Kai jau nuspręsim, kad reikia, beliks nusipirkti blokus ir pastatyti. Jei neprireiks – pora šimtų eurų bus palaidoti sienoje ateities kartoms.
- Vis gi prie kondicionierių netempiau tinklo kabelio, nes pasižiūrėjau, kad jau menkai kas palaiko laidinį pajungimą, tad teks šitoj vietoj valdyti per WiFi.
- Kad jau miegamasis gavo kondicionieriaus bloką, tai ta proga ir pirmo aukšto svetainė gavo vieną bloko vietą su tokia pat užtinkuojama dėžute.
Bonus: statuso update’as
Meistrai apšiltino stogą akmens vata – gerokai užtilo triukšmas iš aplinkos. Toliau greitu metu pradės sienas tinkuoti, apie tai daug rašyt nebus ką. Jokių gipsinių pertvarų nėra ir nebus, tai su sienom kaip ir viskas. Kitas įrašas turbūt bus apie centrinį namo kontrolerį (pirmas žingsnis išmanaus namo link).
Bonus 2: pradedančiųjų automechanikų būrelis
Vieną gražią dieną važiuojant iš pasimatymo su D padirbėti į namą, po vieno jaunatviškesnio apsilenkimo, bolido skydelyje užsižiebė raudonas pranešimas – battery charging fault. Multimedijos ekranas dar daug ten visko rašė, bet esminis pranešimas buvo, kad gal tu jau nebevažiuok išvis ir tralą kviesk. P tokius inžinierių grąsinimus ignoravo, ir važiavo toliau. Dar statybvietėj užkūriau iš naujo, viskas ok. Po darbų užkūrus ir pavažiavus 100 metrų klaida grįžo. Bevažiuojant jau apgalvojau, kaip lupsiu lauk generatorių ir vešiu remontui. Paskui pagalvojau, kad su 80tūkst. rida per anksti generatoriui gesti, tai bent ant kompo reikės pasijungti pradžioj. Vis gi vizualinė apžiūra greit parodė tikrąją priežastį:
Priešistorė: paskutinį kart keisdamas tepalus, sugebėjau kažkaip pažeist ar tai perspausti tepalo filtro dangtelio tarpinę, tad maloniai, bet lėtai sunkėsi tepalas ir lašėjo tiesiai ant diržo. Draugas dar kaip tyčia užsiminė, kad po kontakto su tepalu – diržai keičiami. Galvojau laikys tas diržas ilgiau nei 5 tūkst. km… Tai gerai kad ne kokioj kelionėj ilgoj. Žodžiu, jei jau sukontaktavo dirželis su tepalu – nelaukit. 🙂
2020-06-19 - 10:35
Šauniai viskas, labai naudingas straipsnis. Matosi, jog mėgsti tai ką darai.
P.S. variklis prašosi nuplaunamas. Toks gražus logo apdulkėjęs… 🙂
2020-07-01 - 14:13
Laukiu nesulaukiu, baigtinio automatikos išpildymo, kaip kiekvienas šūdnekis bus valdomas, ar nesigaus variantas viską galiu on/off bet koks tolkas iš to? pažaidimui? Ar bus apčiuopiamia nauda(patogumo prasme) ir ar neatsibos nuolatos keisti kontrolerio parametrų, kad viskas veiktų , pagal tamstos sustatyta scenarijų. Eina kalba apie kažka baigtinio kaip „Ampio smart Home” ar kažka iš pramoninio lygio?
2020-07-02 - 10:11
Galiu susidaryti įspūdį, kad neskaitėte prieš tai buvusio įrašo: http://www.pdnamas.lt/2019/11/07/neprotinga-troba-pagal-programeri/
Tad dar kartą glaustai:
Pradžioj niekas nebus automatizuota, sistema tik rinks („logins”) duomenis apie gyventojų įpročius, kiekvieną knopkės paspaudimą, įrenginio (pvz kondiškės įjungimą), temperatūras, signalizacijos statusus ir t.t. Ir tik išanalizavus tuos duomenis – atlikus tam tikrą „data mining” (geri „data mining” specialistai yra geidžiami koorporacijų ir gauna didelius pinigus) bus nuspręsta ką verta ir įmanoma tvarkingai automatizuoti.
Kreivas automatizavimas, kai nusprendžiama kad: ” va – darysim išmanų namą ir automotizuojama viskas iš eilės, ir paskui nuolat bandoma pritempti iki pakenčiamo lygio (kaip dažnai nutinka tokiuose DIY sprendimuose) mūsų tikrai nedomina. Pirma duomenys, tada analizė, ir tik tada jei įmanoma – automatizavimas kažko.
Ir taip – sistemos nugaros smegenys (ne protingoji dalis) yra surinktos iš „entry level” pramoninių komponentų arba pigesnių alternatyvų skirtų ne pramonei. Jokių ten arduino ar ESP32/8266 ar STM32 ar dar kokio DIY šitoj vietoj dėl patikimumo nebus apart vieno protokolo keitiklio, kurį pats suprojektavau ir suprograminau, nes išbaigtas komercinis ketiklis mano galva – nepamatuotai brangus.
Protingoji dalis kolkas nesvarbi, nes kaip ir minėjau automatizavimas vėliau.
Sekite blogą, ir bus detaliau aprašyta visa sistema.
2020-08-27 - 18:16
Gal galite plačiau pakomentuoti apie kondicionieriaus pravedimą? Pvz kiek toli čia pas jus iki bendros kanalizacijos gaunasi vesti, kad papildoma sifoną statėte iškart po kondicionieriumi? Pas mane gausis kad už sienos tiesiai – vonia, į vonios praustuvės sifoną galvojau paleisti, per skalbyklės-indaplovės ar kokia tai jungtį 🙂
2020-09-06 - 17:09
Apie 8-9m gaunasi iki kanalizacijos bendros, nes ta siena jau išorinė. Buvo variantas dar vesti į lauką į lietvamzdį arba lietaus surinkimo sistemą, bet pagailo daryt skylę į lauką, nes kuo daugiau tokių skylių tuo paskui daugiau problemų užtikrinant sandarumą. Jei turite tokį variantą, kad pasinaudoti kitu sifonu, tai manau tada nereikia atskiro, mūsų atveju tas nebuvo įmanoma.
2020-09-04 - 15:18
Gal galite papasakoti apie kondicionierius? Mus domina statyti ant slaitinio stogo kur susikerta.
2020-09-06 - 17:15
Jūs kalbate apie išorinio bloko montavimą tokioje vietoje? Jei taip, tai aš asmeniškai tokio vietoj nemontuočiau, dėl sudėtingo priėjimo. Reikės patį bloką ten užkelti, vėliau reikės kažkam užpildytį freonu, o vėliau kažkada gali prireikti ir priežiūros ar remonto darbų. Patogu aišku, kad jis ne ant žemės ir nesimaišo, bet kai įrenginys nėra amžinas tai tokia vieta man atrodo kebloka. Mes savo bloką numatėme ant žemės, šiaurinėje namo pusėje, taip pat kaip ir oras-vanduo išorinis blokas dažniausiai statomas ant žemės.
2020-11-20 - 14:38
Sveiki,
ar turite daugiau nuotraukų kaip po tinku paslėpsite perspektyvinio vidinio kondicionieriaus vietą?
Ar ten tiesiog išdaužyta vieta sienoje, kurioje paslepiami vamzdeliai bei kabeliai ir ji uždengiama 10×50 cm gipso/plastiko plokšte?
2021-04-28 - 18:44
Kokie komponentai bus reikalingi rekupetatoriaus veikimo automatizavimui pagal CO2? Motorizuotos uždarymo ar reguliavimo sklendės, VAV sklendės, ortakiniai ar išoriniai CO2 davikliai? Ar reiks laidus davikliams nusivesti į kambarius? Kokius parametrus reiks matuoti ortakiuose?
Gal trumpai pasidalintumėte? Pas mane ortakynas įpusėtas, o dėl automatizavimo tamsus miškas. Turbūt dėl kainos nišinis reikalas individualioje statyboje, nes info nedaug randu.